Betula and Pinus pollen, which are dispersed in natural surface waters, release biologically active compounds into the water bodies. This study aims to evaluate variations in the distribution and composition of phenolic compounds in suspended particles in natural water bodies during pollen spreading. Samples taken from water bodies of different trophic levels were analyzed by microscopy, UV/VIS spectroscopy, HPTLC, and HPLC/DAD. The study revealed that the total phenolic content in water-suspended particles varied from 3.0 mg/g to 11.0 mg/g during Betula and Pinus pollen spreading. It was also observed that the surface water of dystrophic natural lakes had a higher content of phenolic compounds than the eutrophic, hypereutrophic, and mesotrophic water bodies. Chlorogenic, trans-ferulic, vanillin, and 3,4-dihydroxybenzoic acids were frequently detected in the surface water samples. Experimental measurements have shown variations in the release of phenolic compounds from Betula pollen into water (p < 0.05). After the exhibition of pollen, the distilled water predominantly contained bioactive chlorogenic acid. Further in situ investigations are necessary to gain a more comprehensive understanding of the function of phenolic compounds in aquatic ecosystems. The exploration of the release of bioactive compounds from pollen could provide valuable insights into the potential nutritional value of pollen as a nutrient source for aquaculture.

The paper presents long-term changes in water temperature in two rivers, Oder and Neman, with catchments showing different climatic conditions (with dominance of marine climate in the case of the Oder and continental climate in the case of the Neman River). A statistically significant increase in mean annual water temperature was recorded for four observation stations, ranging from 0.17 to 0.39 °C dec⁻¹. At the seasonal scale, for the winter half-year, water temperature increase varied from 0.17 to 0.26 °C dec⁻¹, and for the summer half-year from 0.17 to 0.50 °C dec⁻¹. In three cases (Odra-Brzeg, Odra-Słubice, Niemen-Grodno), the recorded changes referred to the scale of changes in air temperature. For the fourth station on Neman (Smalininkai), an increase in water temperature in the river was considerably slower than air temperature increase. It should be associated with the substantial role of local conditions (non-climatic) affecting the thermal regime in that profile. Short-term forecast of changes in water temperature showed its further successive increase, a situation unfavorable for the functioning of these ecosystems.

Steponas Kolupaila (1892–1964) was an important figure in 20th century hydrology and one of the pioneers of scientific water gauging in Europe. His research on the reliability of hydrological data and measurement methods was particularly important and contributed to the development of empirical hydrological calculation methods. Kolupaila was one of the first who standardised water-gauging methods internationally. He created several original hydrological and hydraulic calculation methods (his discharge assessment method for winter period was particularly significant). His innate abilities and frequent travel made Kolupaila a universal specialist in various fields and an active public figure. He revealed his multilayered scientific and cultural experiences in his most famous book, Bibliography of Hydrometry. This book introduced the unique European hydrological-measurement and computation methods to the community of world hydrologists at that time and allowed the development and adaptation of these methods across the world.

Daugelio gamtinių kompleksų plėtros kryptis, tempai ir galimybės pastaruoju metu vis labiau priklauso nuo jų pritaikomumo ir socialinių funkcijų įvairovės. Abipusė natūralizacijos ir socializacijos procesų sąveika ypač juntama tankiai apgyvendintų sričių vidaus vandens telkiniuose. Lietuvoje bene aktyviausi gamtinės ir kultūrinės terpės balanso pokyčiai vyksta ežerų pakrantėse. Straipsnyje įvertinami kriterijai, apibūdinantys ežero socialines funkcijas formuojančius veiksnius, nuo kurių labiausiai priklauso ežero panaudojimo galimybės. Siekta išryškinti geriausiai ežero socialinių funkcijų spektrą apibrėžiančių rodiklių ribines reikšmes ir nustatyti jų tinkamumą ežerų tipizavimui. Straipsnyje analizuojami vieno iš ežeringiausių Lietuvos regionų – Šventosios (Neries intako) baseino – ežerai. Tyrimo metu nustatytos pagrindinės ežerų funkcijos, įvertintos ežerų pasiekiamumo galimybės, paežerėse vyraujantys žemės dangos tipai, išana­lizuota ežeruose vykdomų veiklų struktūra ir jos priklausomybė nuo šių rodiklių. Darbo rezultatai svarbūs vertinant Lietuvos (o galimai ir didesnės Šiaurės Europos regiono dalies) ežerų socialines funkcijas lemiančių sąlygų bendrąjį foną ir potencialios jo kaitos poveikį ežerų panaudojimui.

Studentų požiūris į savo pasirinktą studijų programą – svarbus rodiklis, lemiantis studijų rezultatus, leidžiantis parinkti tinkamiausią studijų organizavimo metodiką ir programos struktūrą. Siekiant išsiaiškinti VU meteorologijos ir hidrologijos bakalauro studijų programos studentų nuomonę apie studijas, 2014–2016 m. buvo organizuota anoniminė 1 ir 4 kurso studentų apklausa. Apklausos rezultatų apibendrinimas rodo, kad daugeliu klausimų šios studijų programos studentų nuomonė panaši į daugumos Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalaurantų požiūrį, išryškėjusį visoje šalyje vykdytų apklausų metu. Iš atsakymų į anketos klausimus galima spręsti, kad studijuojantieji meteorologiją ir hidrologiją labiausiai tikisi gauti daugiau profesinių žinių. Duomenys rodo, kad 1 kurso studentai pozityviau nusiteikę pasirinktos studijų programos atžvilgiu nei 4 kurso studentai.