Darius Albrektas

Dr. Darius Albrektas


Research Focus & Metrics

Academic Career Length

2Years (2025-Present)

(Calculated once Scilit publication data is synced: current year − year of first publication + 1)

Representative Publications

View All Publications
2 December 2025 in Journal of Composites Science
Verified
Journal Article
Open access
PDF file
DADarius Albrektas
Darius Albrektas
DAIVA SAJEKDAIVA SAJEK
DAIVA SAJEK
Environmentally friendly or “green” materials are receiving growing attention due to their sustainability and low energy requirements during production. One such material is mycelium, which can be described as a particle board where fungal hyphae act as a natural adhesive instead of synthetic binders. This biodegradable and low-energy material is commonly used in packaging and interior design. However, its relatively weak mechanical properties limit its use in load-bearing or structural applications. To mitigate the main drawback of mycelium—its poor mechanical performance—an original mycelium–wood biocomposite with unique properties was developed. Using an original methodology and equipment, it was determined that its dynamic modulus of elasticity and coefficient of damping depend not only on the wood-to-mycelium ratio within the biocomposite, but also on the orientation of the wooden lamella embedded in it. Subsequently, the influence of ambient temperature on the viscoelastic properties of samples with different “configurations” was assessed. The samples were conditioned for 24 h at temperatures ranging from –20 °C to +40 °C. Results showed that temperature had a lesser effect on the biocomposite compared to natural wood. As temperature increased, the MOEd of samples with 37% wood decreased by about 3–4%, while that of samples with 11% wood remained nearly unchanged. The coefficient of damping increased by 20–30% across all cases.

3 November 2025 in Mokslo taikomieji tyrimai / Applied Research
Verified
Journal Article
Open access
PDF file
DADarius Albrektas
Darius Albrektas
GKGintaras Keturakis
Gintaras Keturakis
Pastaruoju metu pasaulyje aktyviai sprendžiami ekologiškumo, tvarumo, antrinio medžiagų panaudojimo klausimai. Statybų, pramonės sektoriuose siekiama naudoti daugiau bioskaidžių, „draugiškų aplinkai“ medžiagų, medžiagų, kurių gamybai nereikia naudoti didelio energijos kiekio.Neseniai buvo sukurta nauja bioskaidi medžiaga – grybiena. Tai medžiaga, pagaminta iš medienos smulkinių ir kitų organinių medžiagų, kurioje sintetinių klijų funkciją atlieka grybai – smulkiniai tarpusavyje „suklijuojami“ grybų hifais. Tai visiškai organinė, bioskaidi, „aplinkai draugiška“ medžiaga. Jos gamybai nereikalingos papildomos cheminės medžiagos, didelės energijos sąnaudos. Iš jos pagaminti atskiri elementai ir gaminiai puikiai tinka pagalbinių pakavimo medžiagų, pakuočių, interjero puošybos elementų gamybai. Tokie interjero elementai taip pat neblogai slopina garsą, kitus mechaninius virpesius, tikėtina, kad pasižymi nebloga šilumine varža. Tačiau ši medžiaga dėl savo mechaninių savybių praktiškai netinkama konstrukcinių elementų gamybai.Kauno kolegijoje sukurtas originalus bioskaidus kompozitas, sudarytas iš grybienos ir masyviosios medienos. Atlikus preliminarius jo fizikinių ir mechaninių savybių tyrimus, galima teigti, kad elementai iš šio kompozito jau galėtų būti naudojami ir kaip statinių, interjero, baldų konstrukciniai elementai. Tam reikia optimizuoti kompozito sudėtis, įvertinti elgseną įvairių eksploatacijos sąlygų metu.Žinoma, kad tokių medžiagų savybės labai priklauso nuo jų drėgnio. Taigi, svarbu žinoti jų sorbcines savybes. Tyrimų metu iš grybienos pagaminti kelių tipų bandiniai. Nustatyta, kad bandiniai, pagaminti naudojant skirtingus substratus ir grybieną, pasižymi skirtingomis sorbcinėmis savybėmis. Drėkinant ore atskirų bandinių masė padidėjo 3,5–4,5 %, mirkant vandenyje – 50–250 %. Siekiant konstatuoti aiškesnius dėsningumus, reikalingi detalesni tyrimai.Taip pat pagaminti kelių tipų kompozitai, kuriuose skirtingą tūrio dalį sudaro mediena (12–35 %) ir grybiena (atitinkamai 88–65 %) bei vertintos jų mechaninės (tampriai plastiškosios) savybės. Tyrimams panaudotas nedestrukciniu skersinių rezonansinių virpesių metodu Kauno kolegijoje pagamintas originalus stendas. Gauta, kad vidutinis bandinių tampros modulis kito 120–550 MPa, o slopinimo koeficientas – 0,023–0,016 ribose. Nustatyta, kad elemento tampros moduliui ir slopinimo koeficientui įtakos turi ne tik medienos dalis kompozite, bet ir elementą „armuojančio“ medienos tašelio padėtis.