Introduction: Tumor grade, one of the most important risk factors for survival, is routinely determined after examining the biopsy material or a surgically removed specimen. The aim of the study was to analyze computed tomography (CT) perfusion parameters and diffusion-weighted imaging apparent diffusion coefficient (ADC) values in pancreatic ductal adenocarcinoma (PDAC) and to establish the diagnostic value of these modalities determining the tumor grade. Materials and Methods: A prospective clinical study included 56 subjects with PDAC. All the patients had a local perfusion assessment and ADC measurement of the tumor. For the prediction of poor tumor differentiation sensitivity, specificity, positive, and negative predictive values for each perfusion CT and ADC parameters based on cutoff values from ROC analysis were calculated. Results: Mean transit time (MTT) and ADC values were found to be independent prognosticators for the presence of G3 PDAC. MTT and ADC at the cutoff of 17.37 s and 1.15 × 10⁻³ mm²/s, respectively, appeared to be significant parameters discriminating against the differentiation grade of PDAC. If both values exceeded the defined cutoff point, the estimated probability for the presence of G3 PDAC was 89.29%. Conclusion: The MTT parameter, calculated with the deconvolution method, and the ADC value may serve as effective independent prognosticators identifying poorly differentiated PDAC.

Background and objective This study deals with an important issue of setting the role and value of the dynamic computed tomography (CT) perfusion analysis in diagnosing pancreatic ductal adenocarcinoma (PDAC). The study aimed to assess the efficacy of perfusion CT in identifying PDAC, even isodense or hardly depicted in conventional multidetector computed tomography. Methods A total of 56 patients with PDAC and 56 control group patients were evaluated in this study. A local perfusion assessment, involving the main perfusion parameters, was evaluated for all the patients. Sensitivity, specificity, positive, and negative predictive values for each perfusion CT parameter were defined using cutoff values calculated using receiver operating characteristic curve analysis. We accomplished logistic regression to identify the probability of PDAC. Results Blood flow (BF) and blood volume (BV) values were significant independent diagnostic criteria for the presence of PDAC. If both values exceed the determined cutoff point, the estimated probability for the presence of PDAC was 97.69%. Conclusions Basic CT perfusion parameters are valuable in providing the radiological diagnosis of PDAC. The estimated BF and BV parameters may serve as independent diagnostic criteria predicting the probability of PDAC.

Darbo tikslas. Išsiaiškinti pagrindinius cistinių kasos darinių diagnostinius kompiuterinės tomografijos požymius diferencijuojant šiuos darinius tarpusavyje; nustatyti kompiuterinės tomografijos tyrimo diagnostines vertes diagnozuojant cistinius kasos darinius. Metodika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Radiologijos klinikoje atlikta retrospektyvinė studija analizuojant pacientus, kurie buvo operuoti dėl įtariamų piktybinių ar ribinių cistinių kasos navikų. Pacientams buvo atlikta pankreatoduodenalinė rezekcija arba kasos distalinė rezekcija, priklausomai nuo darinio lokalizacijos. Prieš operaciją visiems pacientams buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Galutinė diagnozė buvo patvirtinta morfologinio tyrimo duomenimis. Rezultatai. Tyrimo metu išanalizuoti 46 pacientai: 25 moterys (54,3 proc.) ir 21 vyras (45,7 proc.), tiriamųjų amžius svyravo nuo 24 iki 90 m. (amžiaus vidurkis 64 ± 12,955 m.). Nustatėme, jog visi cistiniai kasos dariniai, išskyrus cistadenokarcinomas, dažniau pasitaikė moterims (p = 0,0005). Piktybiniai ar linkę piktybėti dariniai dažniau lokalizavosi kasos kūno srityse, o serozinė mikrocistinė adenoma – kasos galvos srityje (p = 0,003). Piktybiniai dariniai linkę labiau plėsti kasos lataką (p = 0,0005). Nustatytos kompiuterinės tomografijos tyrimo diagnostinės vertės: jautrumas – 62,8 proc., specifiškumas – 66,7 proc., teigiama prognostinė vertė – 96,4 proc., neigiama prognostinė vertė – 11,1 proc. Išvados. Piktybiniai ar linkę piktybėti dariniai dažniau lokalizavosi kasos kūno srityje; jie labiau linkę plėsti kasos lataką. Kasos serozinė oligocistinė adenoma turi būdingus kompiuterinės tomografijos požymius, skiriančius ją nuo kitų makrocistinių kasos darinių: darinys – multicistinis arba skiltėtas cistinis su pertvaromis. Esant išplitusiam pagrindiniam kasos latakui, serozinės oligocistinės adenomos atveju kompiuterinės tomografijos vaizduose dažniau bus plėsta proksimalinė latako dalis, o intraduktalinės papilinės mucininės neoplazijos atveju – distalinė latako dalis ar latakas per visą ilgį. Kompiuterinės tomografijos tyrimo jautrumas ir specifiškumas cistinių kasos darinių diagnostikoje yra vidutinis, teigiama prognostinė vertė aukšta.