This paper presents the ParlaMint corpora containing transcriptions of the sessions of the 17 European national parliaments with half a billion words. The corpora are uniformly encoded, contain rich meta-data about 11 thousand speakers, and are linguistically annotated following the Universal Dependencies formalism and with named entities. Samples of the corpora and conversion scripts are available from the project’s GitHub repository, and the complete corpora are openly available via the CLARIN.SI repository for download, as well as through the NoSketch Engine and KonText concordancers and the Parlameter interface for on-line exploration and analysis.

(2009). Threat Perception and European Identity Building: The Case of Elites in Belgium, Germany, Lithuania and Poland. Europe-Asia Studies: Vol. 61, Perceptions of the European Union in the New Member States: A Comparative Perspective, pp. 967-985.

The effects of objective environmental indicators on subjective risk perceptions are under-researched and bring new frontiers to environmental risk perception research. The aim of this article is to analyze the spatial distribution of environmental risks in Lithuania, to identify social-psychological factors that determine variances of risk perception, and to contrast perception data with objective environmental data. This article is based on the representative national survey of 2007 respondents conducted from September to October of 2020 in Lithuania, and on the objective indicators of flood risk, air quality, water pollution, and forest fires. Analytical methods used in this article include spatial autocorrelation as well as spatial and linear regressions. Spatial analysis of objective environmental risk indicators reveal that the five biggest cities in Lithuania experience higher levels of environmental risks. Flood risk perceptions are spatially related to objective flood risks, and the relation is not significant for other types of risks. Place of residence, gender, education, and income are significant factors explaining risk perceptions. Place of residence is negatively moderating the effect of objective environmental risks on perceptions, as people in the biggest cities underestimate risks, especially from air pollution.

Atsižvelgdami į nacionalinio saugumo, rizikos visuomenės ir žmogaus socialinės raidos sampratas, analizuojame grėsmes visuomenės gerovei. Analizėje remiamės socialinio konstruktyvizmo sąvoka ir Lietuvos gyven­tojų reprezentatyvios apklausos (vykdytos „Vilmorus“ 2016 m. pavasarį, N = 1 004) duomenimis. Savo tyrime susiduriame su visapusiškos visuome­nės gerovės samprata, kuri ignoruoja tai, kad atskiros grėsmių sritys gali da­ryti skirtingą poveikį visuomenės gerovei (vertinimai tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus). Atpažindami socialinio konstruktyvizmo akcentuojamą socialinių vertybių, sociodemografinių ir patirtinių veiksnių įtaką vaizdinių ir vertinimų formavimui(si), atskirą dėmesį kreipiame į pa­sitikėjimo raišką suvokiant grėsmes. Įsitraukdami į akademines diskusijas dėl įvairių pasitikėjimo dėmenų, jų reikšmės vertinant grėsmes visuome­nės gerovei ir jų empirinio matavimo galimybių, išskiriame keturias pasi­tikėjimo sampratas, kurios vartojamos socialinės psichologijos, vertybinių orientacijų ir politinės kultūros studijose. Empirinių duomenų analizė rodo, kad socialinis optimizmas, institucinis, socialinis ir asmeninis pasitikėjimas kompleksiškai ir skirtingai veikia individų požiūrius į įvairaus pobūdžio grėsmes (karines, socialines, ekonomines, ekologines, politines, sveikatos ir moralines bei religines). Labiausiai grėsmių poveikio masto vertinimą veikia socialinis optimizmas bei pasitikėjimas administruojančiomis viešosiomis institucijomis. Pasitikėjimo veiksniams mažiausiai imlus yra karinių grėsmių vertinimas. Rezultatų interpretacijoje pateikiame rekomendacijas viešosios politikos formuotojams.