Objective. To determine whether 2-dimensional or 3-dimensional hepatic visualization is better for the medical students to be used while studying the clinical hepatic anatomy. Material and methods. Twenty-nine patients who underwent surgical intervention due to focal hepatic pathology at the Department of General Surgery, University of Heidelberg, and at Clinics of Santariškės, Vilnius University Hospital were included in the retrospective cohort study. Before the surgical intervention, the computed tomography (CT) liver scan and 3- dimensional (3D) hepatic visualization were performed. A total of 58 2-dimensional and 3- dimensional digital liver images, mixed up in random sequence not to follow each other with a specially designed questionnaire, were presented to the students of Faculty of Medicine, Vilnius University. Their aim was to determine tumor-affected liver segments, to plan which liver segments should be resected, and to predict anatomical difficulties for liver resection. Results were compared with the data of real operation. Results. The students achieved better results for tumor localization analyzing 3D liver images vs. CT scans. This was especially evident determining the localization of tumor in segments 5, 6, 7, and 8 (P<0.05). Furthermore, the results of proposed extent of liver resection have been found to be better with 3D visualization (mean±SD – 0.794±0.175) in comparison with CT scans (mean±SD – 0.670±0.200), (P<0.001). Conclusions. Computer-generated 3D visualizations of the liver images helped the medical students to determine the tumor localization and to plan the prospective liver resection operations more precisely comparing with 2D visualizations. Computer-generated 3D visualization should be used as a means of studying liver anatomy.

Agnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas21Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Aklosios žarnos pavienis divertikulas – reta patologija ir pagal požymius beveik neatskiriama nuo ūminio apendicito. Aklosios žarnos divertikulitas gali nesukelti simptomų tol, kol nepasireiškia uždegimas, divertikulas neprakiūra ar iš jo neprasideda kraujavimas. Nors atliekami echoskopiniai ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, tikslią diagnozę prieš operaciją vis vien sunku nustatyti ir dažniausiai ji paaiškėja operuojant. Nors ši liga reta Vakarų šalyse, ją reikia turėti omenyje diferencijuojant tuomet, kai pacientas skundžiasi skausmu dešinėje klubinėje srityje. Dėl to į šią retą būklę norime atkreipti ne tik chirurgų bet ir kitų gydytojų dėmesį. Reikšminiai žodžiai: pavienis aklosios žarnos divertikulas, divertikulitas dešinėje, skausmas apatiniame dešiniajame kvadrante, įgimtas aklosios žarnos divertikulas. Acute pain in right iliac fossa region – is it always an appendicitis? Agnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas21Vilnius University Faculty of Medicine,M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital Santariškių Clinics,Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: jonas.jurgaitis@santa.lt Solitary diverticulum of caecum is an uncommon pathological condition almost indistinguishable from acute appendicitis. Caecal diverticulitis can be asymptomatic until it becomes inflamed, perforated or begins to bleed. In spite of routine ultrasonography and computer tomography findings, correct preoperative diagnosis is still difficult and is usually made in the operating theater. Although this condition is very rare in Western countries, it should be considered in the differential diagnosis for patients complaining of right iliac fossa pain. Therefore, the aim of this case report is to improve the awareness of this condition not only among surgical trainees but also among the rest of medical staff. Key words: solitary diverticulum of the caecum, right diverticulitis, right lower quadrant pain, congenital diverticulum of the caecum.

Įvadas Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 kolorektalinio vėžio atvejų ir sergamumas šia liga kiekvienais metais didėja. Radi­kalus chirurginis gydymo būdas taikomas siekiant pašalinti vėžį ir taip pailginti pacientų išgyvenamumą. Po operacijos profi­laktinių patikrų metu suvėžėjusias pilvaplėvės ląsteles yra sunku diagnozuoti dėl klinikinių simptomų stokos ir nepakankamo vaizdinių tyrimų jautrumo. Todėl pacientams, turintiems rizikos veiksnius recidyvui atsirasti, tikslinga taikyti diagnostinę rela­parotomiją, kurios metu būtų atliekama HIPEC procedūra.Ligoniai ir metodai Atliktas retrospektyvusis tyrimas VULSK Pilvo chirurgijos centre. Tirti 321 pacientai, kuriems 2011–2014 m. diagnozuotas kolo­rektalinis T3–T4 stadijos neišplitęs navikas ir taikytas radikalus chirurginis gydymas. Į tyrimą įtraukti 208 pacientai. Analizuoti operacijų protokolai bei histologiniai navikų aprašai.Rezultatai Analizuoti 208 pacientų duomenys. 34 (16,3 %) pacientams buvo nustatyti pirminio naviko recidyvai. Recidyvavo 15 (26,8 %) T4 histologinio tipo navikų ir 19 (12,5 %) T3 navikų (p=0,013). Recidyvavimas pagal išplitimą į regioninius limfmazgius buvo 10 (9,8 %) N0, 12 (18,2 %) N1 ir 12 (30 %) N2 grupėse (p=0,012). Iš žarnos spindį užkimšusių navikų recidyvavo 7 (46,7%) (p=0,003). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp recidyvų dažnio ir pirminio naviko lokalizacijos, histologinio tipo ir pirminio navi­ko perforacijos nenustatėme. Penkerių metų išgyvenamumas nenustačius ligos recidyvo buvo 24,65 %, o recidyvavus – 0 %.Išvados Atlikus radikalią kolorektalinio naviko šalinimo operaciją, svarbu šiuos pacientus stebėtis dėl galimo ligos recidyvavimo. Paci­entams, turintiems didelę riziką recidyvui atsirasti, yra tikslinga svarstyti relaparotomijos su CRS ir HIPEC galimybę.

Reikšmingi žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, pradinė kepenų transplantato funkcija, komplikacijos po transplantacijos. Tikslas. Kepenų transplantacija yra rutininis kepenų terminalinio funkcijos nepakankamumo gydymo būdas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK). Labai svarbi yra pradinė persodintų kepenų funkcija, nes pagal ją galime spręsti apie tolesnę pasveikimo eigą. Pastebėta, kad po kepenų transplantacijos žymiai keičiasi kepenų fermentų koncentracijos kraujyje. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti VUL SK transplantacijų centro recipientų laboratorinių rodiklių kitimą po transplantacijos ir įvertinti juos atsižvelgiant į veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos persodinto organo funkcijai. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvinė 57 pacientų laboratorinių tyrimų rezultatų analizė po ortotopinių kepenų transplantacijų, kurios buvo atliktos VUL SK nuo 2005 metų liepos iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Pooperacinis sergamumas buvo vertintas pagal tai, ar pooperacinis laikotarpis komplikavosi hematoma, tulžies latakų nesandarumu, kraujagyslių tromboze arba ankstyva mirtimi. Taip pat buvo atsižvelgta į konservanto kiekį, panaudotą transplantatui plauti, kraujo netektį, šaltos ir šiltos išemijos laiką, MELD rodiklį. Vertinimas vyko naudojant ASAT, ALAT, ŠF, GGT, LDH, laktatų, bilirubino (tiesioginio, netiesioginio) ir protrombino aktyvumo rodiklius pirmomis septyniomis pooperacinėmis dienomis. Buvo siekiama nustatyti statistiškai reikšmingą šių duomenų vertės kitimą, siejamą su pooperacinėmis komplikacijomis ir kitais minėtais veiksniais. Rezultatai. Lyginant recipientų grupių ASAT ir LDH koncentracijas, kurie po transplantacijos turėjo komplikacijų ir kurie jų neturėjo, rastas statistiškai patikimas skirtumas nuo 2 paros po operacijos. Tarp konservanto kiekio, naudojamo plauti, ir kepenų fermentų dinamikos koreliacijos nerasta. Tačiau pacientų grupėje, kurioje buvo naudota ≤11 litrų skysčių – tulžies latakų nesandarumo atvejų buvo 4,3 karto mažiau ir kitos komplikacijos buvo retesnės. Šalta ir šilta išemija neturi statistiškai patikimos koreliacijos su fermentų dinamika. Pacientų grupėje, kurių transplantato šaltoji išemija truko <440 minučių, tulžies latakų nesandarumo atvejų buvo 5 kartus mažiau. Šilta išemija komplikacijų dažniui įtakos neturi. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp MELD rodiklio ir kraujo netekties (p < 0,05). Išvados. Recipientų, kurie po transplantacijos patyrė komplikacijų, ASAT ir LDH koncentracijos nuo antros paros buvo statistiškai patikimai didesnės. Naudojant ≤11 litrų konservanto plovimui ir esant trumpesnei šaltajai išemijai, mažėja tulžies latakų nesandarumo dažnis. Kuo didesnis MELD rodiklis, tuo didesnė prognozuojama kraujo netektis. Kepenų transplantato funkcijai po operacijos įtakos turi ir kiti veiksniai, kurie turėtų būti apžvelgiami tolesnėse studijose.

Jonas Jurgaitis1, Marius Paškonis1, Artūras Samuilis2, Ivo Volf3, Maks Shöbinger3, Gintautas Brimas1, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pulmonologijos ir radiologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;3 Vokietijos vėžio tyrimo centro Medicininės informatikos skyrius, Im Neuenheimer Feld 280,D-69120, Heidelbergas, VokietijaEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Įvadas / tikslas Trimatė kompiuterinė kepenų vizualizacija – tai nauja priemonė, leidžianti planuoti kepenų chirurgines operacijas. Radiologinių tyrimų vaizdai daugeliu atvejų yra sunkiau suprantami ar interpretuojami gydytojų klinicistų. Kompiuterio sukurtas trimatis vaizdas leidžia lengviau analizuoti ir interpretuoti radiologinius duomenis. Trimatė kepenų vizualizacija yra atliekama planuojant gyvo donoro kepenų transplantaciją ir kepenų rezekcines operacijas. Straipsnyje aptarsime galimybes taikyti trimatę vizualizaciją kepenų chirurgijoje. Metodas Apžvelgiame trimačio kepenų vaizdo sukūrimą naudojant Vokietijos vėžio tyrimo centro Medicininės informatikos skyriaus sukurtą programą ir supažindiname su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose taikytu klinikiniu trimatės kepenų vizualizacijos atveju. Rezultatai Trimatės kompiuterinės kepenų vizualizacijos pranašumai: trimatis kepenų vaizdas padeda suvokti sudėtingą anatomiją, įvertinti anatominius įvairavimus, tiksliai nustatyti rezekcijos ribas ir operacijos matmenis. Tiksliai apskaičiuojamas liekamasis kepenų tūris, o tai padidina operacijos saugumą. Trimatės kompiuterinės kepenų vizualizacijos trūkumai: reikalingas geros kokybės kompiuterinis tomografijas. Ganėtinai ilgas (nuo 40 min. iki 240 min.) trimačio vaizdo sukūrimo laikas, įdiegti į klinikinę praktiką reikia įvairių sričių specialistų (radiologo, chirurgo, informatiko) bendrų pastangų; nėra tikslių trimatės vizualizacijos taikymo indikacijų. Išvados Nauja operacijos planavimo priemonė verčia svarstyti plačias jos taikymo galimybes, tačiau kūrimo proceso sudėtingumo, integracijos problemos ir indikacijų neapibrėžtumas riboja diegimą į klinikinę praktiką. Kad trimatė kepenų vizualizacija būtų taikoma, dažniau reikėtų nustatyti jos indikacijas, atkreipti dėmesį į mažos apimties kepenų operacijas ir jų įtaką gyvenimo kokybei. Reikšminiai žodžiai: trimatė kepenų vizualizacija, operacijos planavimas, kepenų rezekcija Three-dimensional visualization: applications in liver surgery Jonas Jurgaitis1, Marius Paškonis1, Artūras Samuilis2, Ivo Volf3, Maks Shöbinger3, Gintautas Brimas1, Kęstutis Strupas1.1 Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery,Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Clinic of Pulmonology and Radiology, Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;3 Division of Medical and Biological Informatics, German Cancer Research Center,Im Neuenheimer Feld 280,D-69120, Heidelberg, GermanyE-mail: jonas.jurgaitis@santa.lt Background / objective Three-dimensional (3D) liver visualization is a new tool in liver surgery planning. In most cases, plain or two-dimensional radiological images are hardly perceptible and understandable by the clinician. 3D visualization helps in the perception and interpretation of radiological images. 3D liver visualization are is mostly used before living related liver transplantation and in extended liver resections. In this article, we discuss the usefulness and employment of 3D visualization in clinical practice. Method We observed the whole 3D liver image formation process using OrgaNicer program and present a case report on 3D liver visualization employment in the clinical practice of Vilnius University Santariškių Cinics Hospital. Results Benefits of 3D liver visualization: helps in easy perception of difficult liver anatomy and anatomical liver variations; helps to define the surgical plan of liver resection and the extent of operation; precise liver volume calculation increases the safety of the operation.Disadvantages of 3D liver visualization: it is necessary to obtain good quality computer tomography images; long duration (40 to 240 min); a wide range of different specialists and their close cooperation are needed; the lack of defined clinical indications for visualization. Conclusions The new tool for liver surgery planning opens new perspectives in liver surgery, but the difficult course of the process, problems with integration into practice and the lack of clinical indications restrict its use. To increase its employment, indications for three-dimensional liver visualization must be defined and attention must be paid to increasing the quality of small volume liver resection using the new tool. Key words: three-dimensional visualization, surgery planning, liver resection