Laura Masalaite

Laura Masalaite

Auto-generated profile, based on publicly available information

Laura Masalaite

Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Medical Faculty, Vilnius University , Universiteto str. 3, LT-01513, Vilnius , Lithuania

Research Focus & Metrics

Academic Career Length

19Years (2008-Present)

(Calculated once Scilit publication data is synced: current year − year of first publication + 1)

Representative Publications

View All Publications
20 May 2015 in Scandinavian Journal of Gastroenterology
Verified
Journal Article
Closed access
PDF file
LMLaura Masalaite
Laura Masalaite
JVJonas Valantinas
Jonas Valantinas
JSJuozas Stanaitis
Juozas Stanaitis
Objective. Variceal recurrence following endoscopic band ligation (EBL) is common. Esophageal collateral veins (ECV) are observed by endoscopic ultrasound (EUS) in patients with portal hypertension. The aim of the present study was to assess the role of EUS in predicting the recurrence of esophageal varices following EBL. Material and methods. Forty patients who had undergone EBL for eradication of varices were examined over a 12-month period to detect variceal recurrence. EUS was performed before ligation to detect and describe the type, grade, and the number of ECV. EUS findings obtained prior to EBL were compared in the variceal recurrence and non-recurrence groups. Results. Of the 40 patients, 19 (47.5%) had variceal recurrence within 12 months of EBL. Univariate logistic regression analysis showed that severe peri-ECV (p < 0.001), multiple peri-ECV (p < 0.001), and the presence of perforating veins (p < 0.014) were statistically significantly related to the variceal recurrence after EBL. Multivariate logistic regression model found that only severe peri-ECV (odds ratio [OR] = 24.39; 95% confidence interval [CI]: 2.34–253.78) and multiple peri-ECV (OR = 24.39; 95% CI: 2.34–253.78) remained as independent prognostic factors for variceal recurrence. The sensitivity and specificity of multivariate logistic regression model in predicting variceal recurrence was 89.2% and 90.5%, respectively (prognostic value (AUC) = 0.946). Conclusion.Recurrence rate of esophageal varices after EBL is high (47.5%). EUS can clearly depict ECV and has a value in predicting variceal recurrence after EBL; severe peri-ECV and multiple peri-ECV were significant and independent prognostic factors associated with variceal recurrence risk.


1 January 2008 in Lietuvos chirurgija
Verified
Journal Article
Open access
PDF file
LMLaura Mašalaitė
Laura Mašalaitė
TPTomas Poškus
Tomas Poškus
GRGintautas Radžiūnas
Gintautas Radžiūnas
JVJonas Valantinas
Jonas Valantinas
Laura Mašalaitė1, Tomas Poškus2, Gintautas Radžiūnas2, Jonas Valantinas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos,gastroenterologijos ir dietologijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661, VilniusEl paštas: lauramasalaite@yahoo.com2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo 3-iasis pilvo chirurgijos skyrius,Žygimantų g. 3, LT-01102 Vilnius Tikslas Ūminis pankreatitas yra dažniausia endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos (ERCP) komplikacija. Rizikos veiksniai, padidinantys pankreatito po ERCP išsivystymą, yra skirstomi į susijusius su pacientu ir susijusius su pačia procedūra. Visiškai išvengti ūminio pankreatito išsivystymo po ERCP neįmanoma, todėl ieškoma įvairių būdų sumažinti šios komplikacijos riziką. Mūsų darbo tikslas – išnagrinėti ūminio pankreatito, išsivysčiusio po diagnostinės ir gydomosios ERCP, dažnį, išsivystymo laiką, diagnostikos ir gydymo metodus, taip pat įvertinti rizikos veiksnius, galėjusius lemti pankreatito išsivystymą. Ligoniai ir metodai 1999–2004 metais 619-ai pacientų buvo atlikta 690 ERCP procedūrų. Retrospektyviai buvo išanalizuotos šių pacientų ligos istorijos. Rezultatai Iš viso per 5 metus buvo padaryta 690 diagnostinių ir gydomųjų ERCP procedūrų 619 pacientų: 41,5% vyrų ir 58,5% moterų; amžiaus vidurkis 62 metai. Po ERCP komplikacijų buvo 55 ligoniams (7,9%). Ūminis pankreatitas išsivystė 17 pacientų (2,46%) ir sudarė 31% visų komplikacijų po ERCP. Dažniausiai (70,6%) pankreatitas pasireiškė per pirmas 24 valandas po procedūros. Dauguma ligonių (88,2%) buvo gydyti konservatyviai, du ligoniai buvo operuoti. Vienas ligonis (5,9%), kuriam po ERCP išsivystė ūminis pankreatitas, mirė no dauginio organų nepakankamumo, visi kiti ligoniai (94,1%) pasveiko. Reikšmingi pankreatito rizikos veiksniai buvo jaunesnis kaip 40 metų amžius, kraujavimas po papilosfinkterotomijos ir dėl to atlikta hemostazė bei kontrasto injekcija į kasos lataką. Išvados Ūminis pankreatitas – dažniausia ERCP komplikacija, kuri išsivystė 2,46% ligonių. Statistiškai reikšmingi pankreatito rizikos veiksniai buvo jaunesnis negu 40 metų amžius, kraujavimas procedūros metu bei kontrasto injekcija į kasos lataką. Ūminis pankreatitas padidina sergamumą ir mirtingumą po ERCP, todėl labai svarbu atrinkti pacientus procedūrai remiantis griežtomis indikacijomis, o išsivysčius komplikacijoms svarbi ankstyva jų diagnostika ir tinkamas gydymas. Pagrindiniai žodžiai: endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP), komplikacijos, ūminis pankreatitas, rizikos veiksniai, profilaktika Acute pancreatitis – the most common complication after endoscopic retrograde cholangiopancreatography Laura Mašalaitė1, Tomas Poškus2, Gintautas Radžiūnas2, Jonas Valantinas11 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Center of Hepatology,Gastroenterology and Dietology, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: lauramasalaite@yahoo.com2 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Central Branch,III Department of Abdominal Surgery, Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, Lithuania Background / objective Acute pancreatitis is the most common complication after endoscopic retrograde cholangiopancreatography (ERCP). Risk factors for pancreatitis are both patient-related and procedure-related. Because post-ERCP pancreatitis can not be prevented completely, the prophylaxis of pancreatitis remains very important. The aim of our study was to investigate the incidence, diagnosis, treatment results and risk factors for pancreatitis after diagnostic and therapeutic ERCP procedures. Patients and methods Between January 1999 and January 2004, 619 patients underwent 690 diagnostic or therapeutic ERCP procedures, and a retrospective analysis of their case histories was performed. Results In the study period 619 patients underwent 690 diagnostic or therapeutic ERCP procedures and 55 patients (7.9%) developed complications after this procedure. Acute pancreatitis, the most common complication after ERCP (31% all complications) developed in 17 patients (2.46%). The most frequent (70.6%) symptoms of pancreatitis developed on the day of the procedure. Of these patients, 88.2% were treated conservatively, two patients were operated on. One patient died because of multiorgan failure, all other patients (94.1%) recovered. Risk factors for pancreatitis were age < 40 years, bleeding after papillosphincterotomy, and pancreatic duct contrast injection. Conclusions Acute pancreatitis, the most common complication after ERCP, developed in 17 patients (2.46%). Risk factors for pancreatitis were age < 40 years, bleeding after papillosphincterotomy, and pancreatic duct contrast injection. ERCP should be considered only for strong indications, and the risk factor analysis, early diagnosis and adequate treatment of post-ERCP pancreatitis are important. Key words: endoscopic retrograde cholangiopancreatography (ERCP), complications, acute pancreatitis, risk factors, prophylaxis

23 March 2010
Verified
Journal Article
Closed access
MPMarius Paskonis
Marius Paskonis
LMLaura Masalaite
Laura Masalaite
ABArida Buivydiene
Arida Buivydiene
VSVitalijus Sokolovas
Vitalijus Sokolovas
JJJonas Jurgaitis
Jonas Jurgaitis
KSKestutis Strupas
Kestutis Strupas